Pagal ES direktyvą, tradicines kaitriąsias lemputes rinkoje baigia pakeisti taupiosios. Europos Parlamento Pramonės komisijos vadovas vokietis Herbertas Reulis, sužinojęs mokslininkų tyrimų duomenis apie galimą liuminescensinių lempučių žalą sveikatai, iškėlė rimtą abejonę sprendimo tinkamumu. Pasirodo, vokiečių mokslininkai ištyrė, kad liuminescencinės lempos, kai jos yra įjungtos,  skleidžia kancerogenines medžiagas, tokias kaip fenolį, naftaleną ir stireną. Inžinierius A.Kirchner iš Vokietijos sako: „Aplink šias lempas atsiranda elektrinis smogas.  Jas naudoju tik labai taupiai. Jos neturėtų būti naudojamos nevėdinamose patalpose ir arti galvos.“ Kad būtų patvirtinti ar paneigti vokiečių mokslininkų tyrimų rezultatai, buvo inicijuota daugiau tyrimų kitose šalyse. Portsmouth universiteto Aplinkosaugos departamento atstovai paneigė pavojaus žmogaus sveikatai galimybę. Pasak jų, vienintelis minusas yra nedidelis kiekis gyvsidabrio, galintis patekti į aplinką sudužus lempos stiklui, tačiau šis kiekis – iki 5 mg vienoje lempoje – per mažas, kad padarytų žalos. Kitas tyrimas, kurį pristatė biologijos profesorius A. Haim iš Haifa universiteto Izraelyje, atskleidė, kad taupiosios lempos, naudojamos vėlai vakare, turi įtakos didesniam sergamumui krūties vėžiu. Profesorius teigia, kad melsvo atspalvio šviesa, imituojanti dienos šviesą, sutrikdo žmogaus organizme melatonino gamybą labiau nei senojo tipo kaitrinės lempos, spinduliuojančios geltoną šviesą. Kai kurie specialistai taip pat nuogąstauja, kad gali patrigubėti migrenos atvejų, dermatologai susirūpinę, kad intensyvi liuminescensinių lempų šviesa  gali neigiamai paveikti odą.

Rusijoje 2009 m. prezidentas D.Medvedevas patvirtino projektą palaipsniui pereiti nuo kaitriųjų lempų prie taupiųjų. Nuo 2014 m. sausio 1 d. Rusijoje kaitriosios lempos  bus uždraustos. Pereinamuoju projekto laikotarpiu jų prekyba apribota: neleidžiama prekiauti 100 vatų ir galingesnėmis lemputėmis.  2009 m. Rusijoje buvo parduota 60 mln vienetų liuminescensinių lempų.  Šios lempos pakankamai ilgaamžės, tad tarsi kolkas neaktualu, kaip utilizuoti sugedusias, gyvsidabrio turinčias lempas, tačiau tenka pripažinti, kad dėl prastos kiniškų lempų kokybės ir gerokai trumpesnio gyvavimo laiko nei tikėtasi, šis klausimas tapo opus jau šiandien.  Kiek ilgai vartotojas naudos liuminescensines lempas, priklauso nuo eksploatacijos režimo – lempoms kenkia dažnas įjungimas ir išjungimas. Galų gale, dalis jų tiesiog sudūžta.  Taigi kol utilizacijos problema neišspręsta, vartotojai dėl nežinojimo ar tiesiog nesirūpinimo nebenaudojamas lempas tiesiog išmeta, taip šimtai tūkstančių lempų nebus tinkamai surinktos. 2010 m. į Rusiją įvežta 168 mln liuminescensinių lempų, 90 proc. jų importuotos iš Kinijos. Rusijos spaudoje atsirado džiugių pranešimų apie atsiradusią perspektyvą – šviesos diodų lempas.  Sankt Peterburge buvo įkurta gamykla „Optogan“.  Kompanijos prezidentas M. Odnobliudovas ateityje tikisi su savo produkcija užimti 3 proc. pasaulio rinkos.  Žurnalistai džiūgauja, kad liuminescencinėms lempoms Rusijos rinka tiesiog bus uždaryta, svarbiausia – neapsinuodyti iki šių šviesų laikų.

Deja, naudotų lempų surinkimo sistema nėra išplėtota ir Lietuvoje. Mažai kas žino, kur dėti nebenaudojamas, gyvsidabrio turinčias lempas. Šiuo metu liuminescencines lempas gyventojai ir įmonės gali pristatyti į stambių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles, VšĮ „Ekošviesa“ administruojamus pavojingų lempų atliekų surinkimo punktus, asociacijos „EEPA” administruojamus pavojingų lempų atliekų surinkimo punktus.

Parengta pagal užsienio spaudą